Dar viena lėktuvų trūkumo vasara

Europoje praktiškai visos aviakompanijos susiduria su pajėgumų trūkumu: pasiūlos vėl bus mažiau nei paklausos.

Kas yra didžiausias iššūkis daugumai aviakompanijų šią vasarą?

Tas pats, kas ir pernai - lėktuvų trūkumas.

Žemiau esantis grafikas labai aiškiai parodo, iš kur ši problema atskirado - 2019 m. “Boeing” susidūrus su 737MAX problemomis, o po to atėjus COVID krizei, susidarė didelė gamybos duobė. Nors “Airbus” ir “Boeing” dabar stengiasi gaminti kiek tik gali daugiau lėktuvų, tačiau gamybos grandinės labai inertiškos, tad net šiais 2024-aisiais metais abi bendrovės kartu pagamins mažiau lėktuvų, nei pagamino prieškriziniais metais.

Tuo tarpu paklausa yra tokia, jog “Boeing” šiuo metu turi daugiau nei 4000 vnt. 737MAX lėktuvų užsakymų, o “Airbus” A320 šeimos lėktuvų užsakyta daugiau nei 7000 vnt. O per metus šiuo metu gamintojai pagamina mažiau nei tūkstantį lėktuvų. Abu kartu.

Žinoma šita terpė yra labai palanki ACMI veikla užsiimančiomis aviakompanijoms. Tačiau visos trūkumo problemos jos nepajėgios išspręsti - tai šiame grafike taip pat matosi kodėl. Prieš 15 metų (vidutinis laikas, kuomet lėktuvai pasirodo antrinėje rinkoje) abu gamintojai pagamindavo vos po 500 lėktuvų per metus. Per šį laikotarpį lėktuvų, o atitinkamai ir skrydžių paklausa daugiau nei padvigubėjo.

Dėl šios priežasties kiekvienas plėtros žingsnis turi savo kainą.

“Aegean Airlines” paskelbė apie planus skraidyti iš Atėnų į Vilnių. Tą pačią dieną “Aegean Airlines” taip pat anonsavo naujus maršrutus į Sarajevą (taip pat du kartus per savaitę) ir Palermą (kartą per savaitę). Tačiau tuo pat metu uždarė planuotus skrydžius iš Atėnų į Birmingemą, Londono Gatwick oro uostą (pasiliko skrydžius į Heathrow) ir Marakešą. Tam, jog galėtų atidaryti tris naujus, teko uždaryti tris esamus maršrutus.

“Lufthansa” patvirtinta žinia, jog skrydžių skaičių iš Frankfurto į Vilnių didins iki 18 per savaitę sutapo su bendrai paskelbta jų žinia, jog 2024 m. vasarai aviakompanija bendrai iš Frankfurto mažina 12% planuotų europinių skrydžių, o iš Miuncheno hub’o - 6% planuotų trumpo nuotolio skrydžių. Šitokioje aplinkoje Vilnius gavo +28% daugiau skrydžių. “Lufthansa” šiuos mažinimo žingsnius daro ne dėl paklausos trūkumo, tačiau pirmiausia dėl pajėgumų trūkumo problemos.

Šią vasarą Vilniuje SWISS dvigubins skrydžių skaičių pirmiausia dėka to, jog Šveicarijos aviakompanija vadinamosios “šlapios nuomos” būdu naudojasi “airBaltic” lėktuvais. Kaip ir praėjusią vasarą, dažnai skrydis iš Ciuricho į Vilnių bus vykdomas nauju “airBaltic” A220-300 lėktuvu. Lygiai tokius pačius SWISS turi ir savo parke, todėl dažnas keleivis net nepastebi skirtumo.

Šiais metais Vilniuje startuosianti aviakompanija “PLAY” iš Islandijos norėtų startuoti su dviem skrydžiais per savaitę į Vilnių, tačiau pradžioje startuoja su vienu, nes rasti pajėgumų dar šiai vasarai labai sudėtinga. Rudenį startuosianti “flydubai” galbūt būtų startavusi anksčiau, tačiau “Boeing 737MAX” pristatymai taip pat vėluoja. Bendrovė nuomojasi 8 737NG lėktuvus iš “Smartwings” daliai skrydžių vykdyti (tačiau į Vilnių jais neskraidys - skirti trumpesniems skrydžiams iš Dubajaus).

Visas tris didžiausias Lietuvoje veikiančias aviakompanijas riboja orlaivių trūkumo problemos.

“Ryanair” tikėjosi iš “Boeing” iki šio balandžio gauti 57 naujus “Boeing 737MAX8” lėktuvus, tačiau dabar aviakompanija pripažino, jog gaus tik 40 ir tai iki birželio mėnesio pabaigos. Praeitą savaitę dėl šios priežasties “Ryanair” investuotojams pranešė, jog planuotą 200 mln. keleivių skaičiaus prognozę šiems metams mažina iki 198 mln. Taip 2 mln. keleivių tiesiog neskris. Nepaisant to, aviakompanija planuoja maždaug 20% Lietuvoje padidinti skrydžių skaičių lyginant su praėjusia vasara: didžiausias augimas numatytas Kaune, kur aviakompanija išplės bazę trečiu orlaiviu, o tuo pačiu atidarys naujus maršrutus į Berlyną, Pizą ir Zadarą.

“Wizz Air” teko optimizuoti programą ir vykdyti visus skrydžius iš Vilniaus bazės dviem čia bazuojamais orlaiviais - ši aviakompanija susidūrė su ypatingai didelėmis P&W variklių patikimumo problemomis. Iš 200 “Wizz Air” turimų lėktuvų šiuo metu 48 lėktuvai yra nutupdyti ant žemės. Nors “Wizz Air” gauna iš “Airbus” naujų lėktuvų, taip pat išsaugojo savo parke keletą senų lėktuvų, tačiau investuojams aiškiai nurodė, jog lėktuvų parkas skaičiuojant skrydžius vykdančius lėktuvus šią vasarą bus lygiai toks pat, koks buvo praėjusią vasarą. Aviakompanija priversta visiškai įšaldyti augimą dėl P&W lėktuvų problemos.

“airBaltic” šiais metais ketina gauti visus 50 savo anksčiau užsakytų lėktuvų, tačiau visose keturiose savo bazėse vasarą neplanuoja didinti bazuojamų orlaivių skaičiaus: tiek Rygoje, tiek Vilniuje, tiek Taline, tiek Tamperėje orlaivių skaičius bus tas pats, tad nauji skrydžiai organizuojami daugiausia optimizacijos, papildomų valandų ir kitų veiksmų sąskaita (pavyzdžiui, ateinančią vasarą “airBaltic” skrydžius į Vilnius-Maljorka planuoja Tamperėje bazuojamu lėktuvu). Kaip pamename, praėjusią vasarą “airBaltic” teko paskutinę minutę nuomotis įvairaus tipo lėktuvų, tad šiemet aviakompanija naujai gaunamų lėktuvų sąskaita stengiasi to išvengti. “airBaltic” CEO interviu sakoma, jog planuojama bet kokiu atveju pasitelkti išorinių pajėgumų - mano žiniomis, tai bus du A319 iš “Carpatair”, kurie vykdys reguliarius reisus iš Rygos.

Prie ko ši situacija veda?

Kadangi skrydžių paklausa Europoje toliau auga, aviakompanijos stengiasi rasti kaip įmanoma daugiau resursų tai paklausai patenkinti. Vienas iš dalykų, su kuo mums, keleiviams, teks susitaikyti - vis daugiau skrydžių bus vykdoma ne tokiais patogiais laikais, maksimaliai išnaudojant visą paros metą. Jeigu užsakomųjų skrydžių aviakompanijos seniau buvo įpratusios skraidyti porą reisų per dieną vienu lėktuvu į Viduržemio jūros kurortus, tai dabar vis dažniau matome vadinamąjį “trečią slotą”, kuomet turistai į kurortą dar skraidinami ir naktį. Matome Turkijos aviakompanijos skrenda į Vilnių vėlai vakare, o iš Vilniaus į Antaliją kyla dar anksčiau negu gausiai apdainuotas laikas 5:20 ryte (kai kurie skrydžiai šią vasarą suplanuoti 3:30 ir 4:30 ryte). Aviakompanijos “Aegean Airlines” skrydžių į Vilnių tvarkaraštis yra dar vienas maksimalios utilizacijos pavyzdys - labai patogūs jungimai, tačiau ne taip malonu.

“Ryanair” taip pat maksimaliai spaudžia iš esamo lėktuvo parko kaip įmanoma daugiau skrydžių. “Ryanair” bando naują maršrutą iš Vilniaus į Stokholmą nuo kovo 31 dienos, o šeštadieninis skrydis iš Vilniaus kils … 00:35. Keleiviams teks nesusimaišyti kurią tiksliai naktį vyksta skrydis.

“Ryanair” taip pat dėlioja pajėgumus paskutinę minutę tiksliai apskaičiuodama, kiek jų turi. Pavyzdžiui, bendrovė pridėjo papildomų dažnių skrydžiams iš Vilniaus ir Kauno, kurie numatyti balandžio-gegužės mėnesiams, bet kol kas neaišku, ar galės vykti liepą-rugpjūtį. Žemiau geras maksimalaus spaudimo pavyzdys, kuris pavirsta į nelogiškus tvarkaraščius - pvz. sekmadienį “Ryanair” neplanuoja skristi Vilnius-Berlynas, bet pirmadienio ryte numatyti du skrydžiai… valandos skirtumu. Nesusipainiokite.