Užbaigėme ilgalaikių Lietuvos oro uostų išvystymo planų rengimą, tad gera proga pakalbėti, kaip oro uostai atrodys ilgalaikėje perspektyvoje. Kaip atrodys Vilniaus oro uostas 2052-aisiais?
Suprantu, kad tai teorinis paskaičiavimas, bet vis tiek įdomu daugiau sužinoti apie keleivių skaičiaus augimo prognozę. Ar tikrai galim tikėtis nuolatinio augimo? Viena vertus, žinoma, galimi laikini trukdžiai / krizės ir pan., bet man gal net įdomiau, ar egzistuoja riba, kai tas kelionių augimas būtų "prisotintas", pasiekta galutinė riba, kiek kelionių galime tikėtis, pavyzdžiui, į/iš Vilniaus? Juk kažkur turi sustoti tas amžinasis augimas? :)
Augimas nesustoja nei Londone, nei Paryžiuje, nei Cincinatyje ar Omahoje. Migracija yra pagrindinis variklis; šalia jo- augantis turizmas. Šioje prognozėje nuamtytas vidutinis metinis augimas yra 4,1%, kas su augančia mūsų ekonomika nėra tikrai perdėtai optimistinė prielaida.
Atvirai pasakysiu, kad dar porą metų tikrai sunku. airBaltic pernai bandė Ryga-Štutgartas skraidyti, rezultatai buvo labai blogi, šiemet nutraukė ir nekartos programos. Reikia dar įdirbio ir su nuostatomis apie įvaizdį, jog Baltijos šalys nėra karo zona - visgi maršrutai iš Vokietijos yra paremti turizmu iš Vokietijos pusės į Lietuvą, o ne atvirkščiai.
Simonai, ar galėtum parašyti Išvykimo / Atvykimo terminalo apibrėžimą VNO atveju? Ar tai reiškia, kad lėktuvas turės keisti poziciją išleidęs keleivius?
Labai geras klausimas, tikrai verta papildomo paaiškinimo.
Išvykimo terminalas - vieta, kur kelionė prasideda. Iš esmės ten bus keleivių ir bagažo registracija bei keleivių ir rankinio bagažo saugumo patikra.
Atvykimo terminalas - vieta, kur kelionė baigiasi. Ten bus bagažo atsiėmimas ir keleivių pasitikimas ir susitikimas su laukiančiais.
Patys įlipimo (ir išlipimo) vartai tai bus praktiškai visuose terminaluose "airside" pusėje, kur visi terminalai bus sujungti į vieną be atskyrimo (išskyrus ne-Šengeno zoną, kur prieinama tik skrendantiems į trečias šalis).
Aš: net dvi aviakompanijos skraido tiesiogiai iš Vilniaus į Malagą: "Wizz Air" skraido tiek žiemą, tiek vasarą, o "airBaltic" tik vasarą. Į Alikantę "Ryanair" tiesiogiai skraido iš Kauno oro uosto.
Simonai, nieko asmeniško, bet visas šis lipdymas su atskiru atvykimu ir išvykimu, auglio priauginimas prie T2/T3 yra kažkokia tragedija. Nejau negalima T2/T3 nugriaut ir aplink paveldosauginį pastatą pastatyt normalų terminalą išilgai perono? Ar bent jau pastatyt normalų pier'ą vietoj esamo terminalo, kaip kad vaizduojamas būsimasis T5.
Ačiū už komentarą. Šitos vizualizacijos nėra architektūrinis sprendinys, čia yra plotų išdėstymo vizija. Išilgai statant terminalą tiesiog tam neužtektų ploto ir pajėgumų. T2/T3 vidus absoliučiai keisis, o jo išorinė forma (realiai beveik stačiakampis) leidžia perdaryti visiškai naujai vidines erdves. "Priauginimas" prie T2/T3 gali tikrai atrodyti geriau, čia labiau schematinis vaizdas.
Suprantu, kad tai teorinis paskaičiavimas, bet vis tiek įdomu daugiau sužinoti apie keleivių skaičiaus augimo prognozę. Ar tikrai galim tikėtis nuolatinio augimo? Viena vertus, žinoma, galimi laikini trukdžiai / krizės ir pan., bet man gal net įdomiau, ar egzistuoja riba, kai tas kelionių augimas būtų "prisotintas", pasiekta galutinė riba, kiek kelionių galime tikėtis, pavyzdžiui, į/iš Vilniaus? Juk kažkur turi sustoti tas amžinasis augimas? :)
Augimas nesustoja nei Londone, nei Paryžiuje, nei Cincinatyje ar Omahoje. Migracija yra pagrindinis variklis; šalia jo- augantis turizmas. Šioje prognozėje nuamtytas vidutinis metinis augimas yra 4,1%, kas su augančia mūsų ekonomika nėra tikrai perdėtai optimistinė prielaida.
Jau gal 15 metų meldžiu skrydžio dievų tiesioginio skrydžio į Štutgartą.
Ar yra šansų prisišaukt? 😊
Atvirai pasakysiu, kad dar porą metų tikrai sunku. airBaltic pernai bandė Ryga-Štutgartas skraidyti, rezultatai buvo labai blogi, šiemet nutraukė ir nekartos programos. Reikia dar įdirbio ir su nuostatomis apie įvaizdį, jog Baltijos šalys nėra karo zona - visgi maršrutai iš Vokietijos yra paremti turizmu iš Vokietijos pusės į Lietuvą, o ne atvirkščiai.
Ačiū labai už atsakymą. Lauksiu toliau💁♀️🌹
Simonai, ar galėtum parašyti Išvykimo / Atvykimo terminalo apibrėžimą VNO atveju? Ar tai reiškia, kad lėktuvas turės keisti poziciją išleidęs keleivius?
Labai geras klausimas, tikrai verta papildomo paaiškinimo.
Išvykimo terminalas - vieta, kur kelionė prasideda. Iš esmės ten bus keleivių ir bagažo registracija bei keleivių ir rankinio bagažo saugumo patikra.
Atvykimo terminalas - vieta, kur kelionė baigiasi. Ten bus bagažo atsiėmimas ir keleivių pasitikimas ir susitikimas su laukiančiais.
Patys įlipimo (ir išlipimo) vartai tai bus praktiškai visuose terminaluose "airside" pusėje, kur visi terminalai bus sujungti į vieną be atskyrimo (išskyrus ne-Šengeno zoną, kur prieinama tik skrendantiems į trečias šalis).
Ar galima būtų kada tikėtis tiesioginių skrydžių iš Vilniaus į Alikantę arba Malagą? :)
Aš: net dvi aviakompanijos skraido tiesiogiai iš Vilniaus į Malagą: "Wizz Air" skraido tiek žiemą, tiek vasarą, o "airBaltic" tik vasarą. Į Alikantę "Ryanair" tiesiogiai skraido iš Kauno oro uosto.
Žinoma. Būtina sąlyga - atsidaryti Wizz arba Airbaltic puslapį.
Simonai, nieko asmeniško, bet visas šis lipdymas su atskiru atvykimu ir išvykimu, auglio priauginimas prie T2/T3 yra kažkokia tragedija. Nejau negalima T2/T3 nugriaut ir aplink paveldosauginį pastatą pastatyt normalų terminalą išilgai perono? Ar bent jau pastatyt normalų pier'ą vietoj esamo terminalo, kaip kad vaizduojamas būsimasis T5.
Ačiū už komentarą. Šitos vizualizacijos nėra architektūrinis sprendinys, čia yra plotų išdėstymo vizija. Išilgai statant terminalą tiesiog tam neužtektų ploto ir pajėgumų. T2/T3 vidus absoliučiai keisis, o jo išorinė forma (realiai beveik stačiakampis) leidžia perdaryti visiškai naujai vidines erdves. "Priauginimas" prie T2/T3 gali tikrai atrodyti geriau, čia labiau schematinis vaizdas.