Pirmoji Baltijos šalyse de-icing'o skysčio perdirbimo gamykla

Šiandien Vilniaus oro uoste atidarėme de-icing skysčio perdirbimo gamyklą. Su jos visu projektu šią žiemą akylesni keleiviai irgi galės pastebėti skirtumą, jog de-icing operacijos šiek tiek kitokios.

Pamaniau, jog gera proga kuo paprasčiau paaiškinti, kas čia šiemet skirsis. Toks kaip ir #aviacinisrokenrolas.

Ačiū Andriui Ufartui iš “Delfi” už nuotrauką iš atidarymo.

Kaip vyksta viskas iki šiol: kai ateina žiema ir de-icing sezonas, tai prieš skrydžius lėktuvas nupurškiamas liaudiškai tariant “spalvotu spiritu”, tam, kad nuvalyti sniegą ir/ar išvengti apledėjimo rizikos skrydžio metu.

Dažna praktika, jog de-icing’as daromas tiesiog aikštelėse, kur lėktuvas stovi ir kur laipinami keleiviai. Taip daroma buvo iki šiol ir Vilniaus oro uoste. Nuledinimas nedaromas tik kai kuriose aikštelėse prie pat terminalo, kur prieš de-icing’ą nustumiamas toliau.

Tas skystis tiesiog nuteka į bendras nuotėkas: realiai jis yra gamtoje suyrantis.

Dabar didesnio projekto apimtyje Vilniaus oro uoste atsirado specialios aikštelės dedikuotos nuledimo procedūroms. Jos yra ridėjimo takų pabaigose riedant tiek link vieno, tiek link kito kilimo-tūpimo tako galo.

“Google Maps” vaizdas visai naujas ir tas aikšteles tiesiog pažymėjau (jos statyti pradėtos dar per pandemiją 2021-ais metais). Beje, tos aikštelės vasros metu naudojamos dideliems orlaiviams statyti, tad per NATO susitikimą liepą galima buvo pamatyti Boeing 747 stovinčius jose.

Kitaip tariant, šią žiemą nenustebkite, jog lėktuvas riedės iki tų aikštelių ir jau prieš pat pakilimą antžeminio aptarnavimo kompanijos darys jo de-icing.

Tai, jog de-icingas bus daromas jau prieš pat pakilimą turi operacinės “naudos” aviakompanijoms: per žiemą pasitaiko atvejų, kuomet padarius lėktuvo de-icing dėl įvairių priežasčių lėktuvui nepakilus per numatytą laiką, tenka daryti de-icing iš naujo. Tas apipurškimas skysčiu turi galiojimo laiką ir jeigu ten tarkim dėl kokio slot’o, eilės prie pakilimo ar kitų priežasčių nepavyksta per numatytą laiką pakilti, tai reikia de-icing’ą kartoti. Aviakompanijoms tai kaštai, keleiviams nepatogumas, nes vėlavimo ar praleisto persėdimo rizika išauga.

O kadangi šitos aikštelės yra dedikuotos, tai iš jų atsiranda galimybė tas nuotėkas surinkti: jose yra medžiagų, kurias perdirbus toliau galima arba gaminti iš naujo tą patį de-icing skystį, ar kad ir tą patį langų plovimo skystį automobiliams.

Tad pastačius gamyklą surinkimas turi prasmę - tos nuotekos sutekės būtent į perdirbimo gamyklą, kur galės būti perdirbamos, o perdirbtą tą skystį parduosime.

Ateityje numatyta Kauno ir Palangos oro uostuose skystį taip pat surinkinėti ir vežti į Vilnių perdirbti. Kadangi tai pirma tokia gamykla Baltijos šalyse, gali būti, jog surinktas galėtų būti atvežtas perdirbti ir iš kokios Rygos.

Pati gamykla kainavo 2,9 mln. EUR, o bendrai projektas su inžineriniais tinklais, aikštelių įrengimu ir kt. - 7,4 mln. EUR. Čia yra tipinis žiedinis ekonomikos pavyzdys, tad Europos Sąjungos fondai finansavo realiai pusę.

Žiemą sėdėti lėktuve ir man matyti daromą “de-icing’ą” tai nėra toks malonus dalykas: šita procedūra yra labai brangi aviakompanijoms, kainuoja kelis tūkstančius eurų, be to prailgina operacijas ant žemės, dėl ko kyla ir žiemos vėlavimai. Dabar realiai galiu pajuokauti, jog nėra vien minusai: prikaupsime gamyklai daugiau žaliavos iš “de-icing’o” :)