Apie rekordinius vasaros srautus ir statybas neribojant veiklos

Baigiasi pirmasis kalendorinės vasaros mėnuo. Puikus laikas apžvelgti - kaip mums sekasi.

Baigiasi pirmasis kalendorinės vasaros mėnuo. Nors visoje Europoje skrydžių sezonas pereina į absoliutų piką, mūsų rinka unikali: turim ypatingai stiprų pereinamąjį sezoną (vadinamąjį “shoulder season”), tad liepą-rugpjūtį net planuojame šiek tiek mažesnį srautą nei gegužę-birželį arba rugsėjį-spalį.

Puikus laikas apžvelgti - kaip mums sekasi?

Srautų augimas

Aviakompanijų skrydžių tvarkaraščiai taktiškai kinta iki paskutinės minutės, tačiau dabar jau aišku, jog šią vasarą aviakompanijos reguliariųjų skrydžių pasiūlą Lietuvos oro uostuose padidino dviženkliu skaičiumi - šiai vasarai pasiūlyta 13,6% daugiau vietų negu prieš metus.

640,8 tūkst. - tai naujas vieno mėnesio oro keleivių rekordas Lietuvos oro uostuose. Tai didesnis vieno mėnesio keleivių skaičius nei bet kurį vis dar rekordinių 2019 m. mėnesį. Nuo šiol rekordinis mėnuo yra 2024 m. gegužė.

Gegužės mėnesį keleivių srauto augimas Lietuvos oro uostuose įgijo labai aukštą pagreitį - lyginant su praėjusiais metais augimo tempas pasiekė 11,7%, o lyginant su 2019 m., rekordinis srautas viršytas 3,3%. Dviženklį augimą procentais pasiekė visi trys oro uostai ir kiekvienas atskirai - Palangoje srautas augo 23%, Kaune srautas augo 12%, o Vilniuje srautas išaugo 11%.

Toks augimo pagreitis leido pagal bendrą keleivių skaičių aplenkti ilgamečius lyderius regione - Latvijos oro uostus, o tiksliau - vienintelį ten realiai veikiantį Rygos oro uostą. Rygos oro uosto lyderystė regione vyravo nuo pat 2005 m. (nepaisant kelių pandeminių mėnesių), tad tikrai vertinu kaip ypatingai gerą momentumą. Atsižvelgiant į tai, jog 20% keleivių Rygos oro uoste yra tranzitiniai keleiviai, kurie neišeina iš oro uosto, tad pagal kelionę pradedančiu ar baigiančiu keleivių skaičiumi Lietuvos oro uostuose turėjo net ketvirtadaliu daugiau keleivių nei Ryga.

Žinoma, šis išsiveržimas į priekį lenktynėse yra daugiau simbolinis, bet dalykai pamažu grįžta į savo vietas - pagal pradedančių ir baigiančių kelionę keleivių skaičių Lietuva Baltijos šalyse artėja prie 50% rinkos dalies.

Augimą skatina (nebe)kylančios kainos

Šioje vietoje verta ir pažiūrėti į du aptartus skaičius greta vienas kito: Lietuvos oro uostuose pasiūlyta 13,6% daugiau vietų, o keleivių srauto augimas yra 11,7%. Tai reiškia du dalykus - paklausa sugebėjo “suvalgyti” didžiąją dalį naujos pasiūlos ir aviakompanijos nenekenčia nuo nukritųsių užpildymo rodiklių, o tuo pačiu aukštesnis pasiūlos lygis veda prie to, jog lėktuvų bilietų kainos nekyla. Tai sutampa ir su mano stebėsena - bendras kainų lygis skrydžiams šią vasarą laikosi labai panašus kaip ir praėjusiais metais.

Aukštyn tempia reguliarūs skrydžiai

Augimo pagreitį pavyko pasiekti nepaisant to, jog užsakomaisiais reisais keleivių skaičius gegužės mėnesį lyginant su pernai krito 9%. To nepriimu kaip rimto neigiamo signalo apie rinkos būklę, tačiau praėjusiais metais čarteriais keleivusių žmonių skaičius ypatingai sprogo tiek dėl popandeminio “suspaustos spyruoklės” efekto, tiek dėl ypatingai didelės kelionių organizatorių tarpusavio konkurencijos. Lyginant su 2019 m., šiais 2024 m. gegužės mėnesį užsakomaisiais reisais keliavusių keleivių skaičius buvo vis dar 8% didesnis, nepaisant kritimo lyginant su praėjusiais metais.

Nauji maršrutai ir nauji vardai

Gegužės mėnesį startavo visi būtent vasarai suplanuoti nauji maršrutai. Balandį Vilniuje darbą pradėjo nauja aviakompanija “Aegean Airlines”, o gegužės pabaigoje prisijungė Islandijos “PLAY”. “Aegean” sekasi puikiai praktiškai nuo pat pirmojo reiso, “PLAY” startavo sunkiau, bet įsibėgėjus vasarai įsisuka. Abu šių aviakompanijų maršrutai turi aukštą sezoniškumą. Šiuo metu “PLAY” planuoja žiemą skraidyti tik Kalėdų laikotarpiu, o po to daryti pertrauką ir tęsti 2025 m. balandžio mėnesį. Įdomu matyti, jog iki 10 keleivių kiekviename “PLAY” reise į Vilnių atvyksta iš JAV miestų su persėdimu Keflaviko oro uoste.

Gegužę taip pat startavo ilgas sąrašas naujų maršrutų - “airBaltic” atidarė iš Vilniaus Lisaboną, Krokuvą ir Hamburgą, iš Palangos - Amsterdamą, “Ryanair” iš Kauno atidarė Berlyną, Pizą ir Zadarą.

Lisabona jau vos atidarius bilietų pardavimus buvo hitas iš karto - tokio pozytyvumo reakcijų seniai teko girdėti (o galbūt niekada). Ypatingai džiugu, jog viešoji euforija persikėlė į pardavimus - jau gegužės mėnesį lėktuvai skrido užpildyti 80%, o vien per birželį šiuo maršrutu skris virš 2 tūkst. keleivių.

Ypatingai svarbus naujas maršrutas iš Palangos oro uosto į Amsterdamą, kuris startavo net su trijų gigantų codeshare’ais - Palanga atsirado tiek “Delta”, tiek “Air France”, tiek KLM tinklapiuose. Vakarų regiono auditorija gana inertiška ir veikiama ilgalaikių įpročių, tad maršruto įsisukimui reikalingas didesnis įdirbis, tad, džiugu, jog maršruto atidarymo dieną “airBaltic” atidarė pardavimus ir žiemos sezonui. Žiemą Palanga-Amsterdamas sulauks dar ir geresnio tvarkaraščio - skrydžiai vyks ketvirtadieniais ir sekmadieniais, tad ypatingai patogu skristi tiek savaitgaliui, tiek darbo reikalais. Džiugu, jog prie maršruto reklamavimo noriai prisideda ir Vakarų Lietuvos regiono savivaldybės. Šis maršrutas įdomus ir operacine prasme - keliolika keleivių vis skrenda iš Rygos į Amsterdamą su sustojimu Palangoje.

Nepaisant visų naujų maršrutų daugelis “senųjų” vežėjų net, tikėtina, prarasdami jungiamuosius keleivius maršrutais, į kuriuos atsirado tiesioginiai skrydžiai, sugebėjo išlaikyti ar net auginti keleivių srautą. Lyginant su praėjusių metų geguže keleivių srautas išaugo tiek su LOT į Varšuvą, tiek SAS į Kopenhagą ir Stokholmą, tiek “Lufthansa” į Frankfurtą, tiek “airBaltic” į Miuncheną ir Paryžių. Nežymiai sumažėjo keleivių “airBaltic” iš Vilniaus į Rygą bei Amsterdamą ir “Finnair” iš Vilniaus į Helsinkį - visi sumažėjimai nedidelėse ribose, 2-5% rėžyje.

“Ryanair” iš Kauno šią vasarą skraido net 27 maršrutais, tad žemėlapis yra toks platus, jog neišvengiamai, kai kurios kryptys nepasiekia norimo užpildymo. Pirmiausia tai pasakytina apie skrydžius iš Kauno į Varšuvos Modliną, Bratislavą ir Stokholmą. Jeigu pirmieji du susiduria su natūraliu paklausos trūkumu, tai susiekimas su Švedijos sostine šią vasarą užplūdo didele pasiūla ir konkurencija: SAS padidino Vilnius-Stokholmas iki 3 skrydžių per dieną, “Norwegian” birželį pakėlė nuo 2 iki 3 skrydžių per savaitę, o “Ryanair” startavo iš Vilniaus su trimis skrydžiais per savaitę, o “Ryanair” iš Kauno skraido net 7 kartus per savaitę. “Ryanair” viražus labiausiai nulėmė jų nesėkmė Švedijos vidiniuose maršrutuose, o atlaisvintus pajėgumus airiai permėtė į labiausiai trukme panašius maršrutus į Baltijos šalis - Arlanda oro uosto išvykimų lentoje šią vasarą ypatingai daug vardų Kaunas, Talinas, Ryga ir Vilnius.

Atskirai dar norisi paminėti nišinius, bet labai įdomius ir svarbius atvykstamajam turizmui skrydžius iš Tel Avivo į Kauną: poilsio ir SPA turizmo įmonių iniciatyva keleiviai iš šios šalies atvyksta ilsėtis ir gydytis į Lietuvą tiesioginiais užsakomaisiais skrydžiais kiekvieną antradienį.

Kas laukia rudenį?

Natūralu, jog žiemos sezonas mūsų regione yra žemesnis sezonas, kurio metu paklausa ženkliai sumžėja, tačiau pagal dabartinius aviakompanijų planus ši adaptacija numatoma mažensnė nei praėjusią žiemą. “Ryanair” planuoja iš Vilniaus nedaryti žiemos pertraukos į Dubliną ir Frankfurtą, o iš Kauno “Ryanair” planuoja žiemos sezonu taip pat skraidyti į Briuselį, Kelną, Madridą bei tęsti pavasarį startavusį Berlyną. “Ryanair” taip pat atidarys naują maršrutą iš Kauno į Belfastą. Palangos oro uoste “Ryanair” numato pirmą kartą istorijoje žiemos sezonu skraidyti į Dubliną. Bendrai Lietuvos rinkoje didžiausia aviakompanija Europoje planuoja maždaug ketvirtadaliu daugiau išvykimų per savaitę nei praėjusią žiemą.

Nuo rugpjūčio vidurio kuomet prasidės skandinaviškas verslo sezonas SAS planuoja Vilnius-Kopenhaga maršrute keisti lėktuvą į “Airbus A320NEO” lėktuvą - lyginant su CRJ bus pasiūlyta daugiau nei dvigubai vietų. A320 bus naudojamas naktiniam sustojimui Vilniuje bei popietiniam skrydžiui (rytinė rotacija iš Kopenhagos liks su CRJ900). Taip pat Palangoje įsitvirtina 120 vietų “Embraer 195”, siūlantis daugiau galimybių pasiekti Vakarų Lietuvos regioną per Kopenhagą.

“airBaltic” su žiemos sezono pradžia startuos su skrydžiais į Oslo Torp oro uostą - maršrutą, kuris yra ypatingai laukiamas gyvenančių į pietus nuo Norvegijos sostinės. Dar didesnę reikšmę susiekimui turi į žiemą išsiplečiantys maršrutai Vilnius-Lisabona, Vilnius-Hamburgas, Palanga-Amsterdamas (pirmieji du vykstantys pagal Rizikos pasidalijimo modelį). Birželį visi maršrutai pasiekė aukštą užpildymo rodiklį, bet natūralus iššūkis bus užkurti paklausą niūriuoju sezonu. “airBaltic” taip pat didina skrydžių dažnius į Amsterdamą (antradieniais ir šeštadieniais bus du skrydžiai per dieną), Paryžių, Miuncheną (pagaliau kasdieniai skrydžiai) ir Berlyną, o taip pat pats tolimiausias Tenerifės maršrutas sulauks net trijų skrydžių per savaitę.

Konkurencija Vilnius-Dubajus maršrute turėtų ypatingai stimuliuoti srautą šia kryptimi: skirtingi kelionių organizatoriai pasiskirstė bendradarbiauti ar su “airBaltic”, ar su “flydubai”; o štai Dubajaus oro uosto “valdovė” “Emirates” apsisprendė bendradarbiauti su abiem ir parduoda bilietus į Vilnių iš savo tinklų jungiantis tiek su “airBaltic”, tiek su “flydubai”. Konkurencija vyksta ir žinomumo srityje - Lietuvoje žymiai geriau žinomas “airBaltic” prekės ženklas juda stiprindamas save mūsų šalyje, o kiek tenka matyti “flydubai” deda didžiules finansines investicijas reklamuodami Baltijos šalis Artimųjų Rytų regione. Bendrai iš šios konkurencijos “Emirates” gauna labai neblogą produktą - 5 skrydžius per savaitę iš Vilniaus į Dubajų jungtims per vieną didžiausių pasaulio oro uostų.

Infrastruktūros statybos

Be susisiekimo šią vasarą tvarkomės ir su kitu iššūkiu - rekordinėmis investicijomis ir infrastruktūros plėtra tiek Vilniaus, tiek Kauno oro uostuose. Vilniuje keleiviams teko susidurti su nepatogumais, kuomet dėl vykstančių statybų porą kartų buvo keičiama ir privažiavimo schema, tačiau nuo šiol situacija darysis tik patogesnė ir gražesnė. Birželio pradžioje atidarėme vieną naują naujosios parkavimo aikštelės dalį.

Šiuo metu visu tempu vyksta tolimesni prieigų statybų darbai, kuriuos užbaigus bus pastatyta nauja tarpmiestinių autobusų stotis, nauja taksi linija, “kiss&fly” zona ir prie būsimojo naujojo išvykimo terminalo įsikursianti miesto autobusų sustojimo vieta. Šiuo metu su prieigų darbais judame greičiau negu pagal anksčiau numatytą grafiką, tad, tikėtina, jog naujos prieigos pilna apimtimi bus atidarytos rugsėjo pradžioje: tai būtų ypatingai svarbu priimant rugsėjo-spalio mėnesiais planuojamus ypatingai didelius išvykstančių keleivių srautus.

Naujo išvykimo terminalo darbai šiuo metu koncentruojasi į darbą pastato viduje, kur šalia apdailos darbu pilnu tempu vyksta ir technologinės įrangos diegimas. Iš esmės sumontuota visa nauja registruoto bagažo rūšiavimo sistema - realiai keleiviams nematoma bene pati sudėtingiausia ir nematoma terminalo “širdis”. Kiek ji svarbi oro uostų veiklai gali papasakoti Londono Heathrow 5-ojo terminalo operatoriai - būtent ši sistema fail’ino pirmosiomis darbo dienomis, dėl ko praktiškai nė vienas keleivis negavo savo bagažo laiku.

Kartu naujoje išvykimo salėje diegiami ir stotelės savarankiškai užregistruoti savo bagažo bei keleivių saugumo įranga, leisianti ruošiantis patikrai nebeišsiimti elektronikos prietaisų ir skysčių iš rankinio bagažo. Terminai nesikeičia - planuojame statybas užbaigti šių metų pabaigoje, per keletą mėnesių atlikti operacinius testus (vadinamąjį ORAT - operational readiness airport transfer) ir ateinančių metų vasarį perkelti išvykimą į naują vietą, kartu su patogiomis privažiavimo jungtimis.

Dar nemažai darbų vyksta mažiau matomi - šiuo metu dar vykdome ir įlaipinimo galerijų atnaujinimo projektą: didžioji dalis jų veikia nuo 2006-2009 metų ir savo jau “atitarnavo”, tad po vieną jos vyksta į “remontą” ir po kelių savaičių grįžta į skrydžių operacijas. Taip pat aktyviai ieškome kavinių, prekybos vietų, restoranų ir “duty free” operatorių tiek naujoms erdvėms, tiek 2025-aisiais pertvarkomai iš esmės esamai visai check-ino salės erdvei.

Kauno oro uoste į antrą darbų pusę persirito šiaurinio perono statybos, kurias užbaigus bendrai stovėjimo vietų lėktuvams skaičius išaugs pusantro karto. Per pirmą šių metų pusmetį atlikti reikalingi žemės darbai 35 tūkst. kvadratinių metrų naujo perono statybos ir rekonstruojamas riedėjimo takas: per artimiausią mėnesį planuojame atidaryti riedėjimo taką, kas padidins lėktuvų pralaidumą kilimo/tūpimo operacijoms, o iki metų pabaigos atidaryti ir stovėjimo aikšteles. Su plačia ACMI ir MRO veikla Lietuvoje pastebime, jog paklausa lėktuvų stovėjimui žymiai didesnė žiemą nei vasarą.

Pabaigai

Ir pabaigai mažas sneak-peak apie birželį - panašu, jog keleivių srautų augimo pagreitis toliau auga ir užbaigsime šį mėnesį jau su maždaug 14% augimu: dar daugiau, pirmą kartą viršysime 2019 m. lygį ne tik kaip visi oro uostai kartu, bet ir kaip kiekvienas atskirai. Ir tai pavyko pasiekti be skrydžių į Ukrainą, Baltarusiją ir Rusiją (virš 0,5 mln. keleivių šiomis kryptimis prieš penkerius metus).

Kol kas rekordinė diena šiais metais buvo birželio 23-oji, kuomet vien Vilniaus oro uoste išskrido arba atskrido iš viso 17 916 keleivių. Pridėjus 6 tūkst. keleivių Kaune ir dar beveik 2 tūkst. Palangoje turime, jog praktiškai 1% Lietuvos populiacijos atitikmuo kažkur skrido. Per vieną dieną.