airBaltic užsisakė dar 30 (+20) naujų A220 lėktuvų

Prasidėjo “Dubai Air Show” ir pirmą jo dieną tarp paskelbtų sandorių vienas atėjo iš mūsų kaimynų: “airBaltic” pasirašė sutartį su “Airbus” dėl papildomų iki 50 “Airbus A220-300” lėktuvų įsigijimo.

Kaip ir dažnai, kiekvienas veiksmas turi savo “The Good, The Bad and The Ugly”.

Kai perskaityti tą “iki 50”. Pagal pranešimą spaudai aišku, jog “airBaltic” įsipareigojo pirkti 30 lėktuvų garantuotai (firm orders), o dar 20 užsitikrino teisę įsigyti (options). Dažna praktika yra, jog įsipareigojimą reikia padengti kokia tai įmoka grynaisiais (dažnai būna 1% kainoraščio vertės), o “teisė įsigyti” greičiausiai turi kažkokią nustatytą datą, iki kada “Airbus” įsipareigojo laikyti 20 lėktuvų rezervaciją. Atėjus dienai X “airBaltic” turės pasakyti, ar ta teise naudojasi ar ne.

Pirmiausia, “The Good”.

“airBaltic” savo pranešime spaudai skelbia, jog taps didžiausiu A220 operatoriumi Europoje ir didžiausiu A220-300 modifikacijos operatoriumi pasaulyje. Siekis yra iki 2030 metų užaugti iki 100 A220 lėktuvų aviakompanijos. Gera matyti, jog vežėjas, kuriam absoliutus fokusas ir namų rinka yra Baltijos šalys pasirinko augti toliau ir augti nei mažai nei daug - dvigubai per šešerius metus. 2024 m. “airBaltic” gauna paskutinius lėktuvus iš buvusio savo pirkimo (po kurio turės 50), o naujas pirkimas apima pristatymus 2025-2030 metais.

Aš manau, jog “airBaltic” daro viską gerai savo komercinėje veikloje: modernus on-board produktas, geras fokusas į tvarkaraščius, užsitikrinti slotai po truputį užsidarančiuose oro uostuose (pirmiausia kalba apie Amsterdamą), adekvačiai draugiškas servisas (net neperkant vietos rezervacijos sodina kartu ir leidžia neštis normalų rankinį bagažą), laviravimas tarp skirtingų didžiųjų aviakompanijų ir “codeshare” vienu metu ir su “Air France”, ir su “Lufthansa”, ir su SAS, ir su “Emirates”, išvystytas maistas lėktuve (asmeniškai aš jų meniu randu ką pirkti, skirtingai nei kitose aviakompanijose) ir t.t. Aišku “airBaltic” centras yra Rygoje, bet kai kurių Lietuvos pasiekiamumo galimybių tiesiog be jų nebūtų: būtų didelis iššūkis rasti kitą aviakompaniją, kuri skraidytų į Amsterdamą, Miuncheną ar Taliną.

“Airbus A220” yra nuostabus lėktuvas keleiviams. Vienoje pusėje nėra vidurinės sėdynės, o jo moderni erdvė sukuria jausmą, jog lėktuvas yra net didesnis už A320 ar B737. Nors į atidarytos daiktadėžės yra pavojingos mūsų galvoms, bet atitinka visą šiuolaikinį norą vengti registruoto bagažo kiek tik įmanoma, o mūsų šiaurės šalyje telpa ne tik krepšiai bet ir paltai, kas palieka daugiau erdvės išsidrėbus sėdynėje. “airBaltic” su A220 gauna ir unikalių dalykų tinklo planavime - “Wizz Air” dabartiniai lėktuvai iš Vilniaus į Kanarus ir Dubajų nuskristi negali, o “airBaltic” gali.

Šalia to, “airBaltic”, mano vertinimu, gerai išlaukė tobulėjnačios technologijos  ir kitais metais planuoja sumontuoti  ir paleisti visiems nemokamai “Starlink” internetą savo A220 parke. Dabar lėktuvuose arba interneto nėra, arba jis vos puška, arba yra labai brangus. O atmetus ultra-low-cost’us, tai dažniausiai antro ir trečio kombinacija: brangu ir vos juda. “Starlink” antenos atrodo lengvos ir nesudėtingos, o kiek teko sužinoti, ryšys aviakompanijai santykinai labai pigus, jog galima galvoti apie jo naudojimą kaip tiesiog privalumą ir išskirtinumą.

O kur čia “The Bad”?

“airBaltic” sustūmė visus savo žetonus savo laiku ant vieno skaičiaus A220, neišlaukė iki galo ar tikrai čia geras skaičius ir stumia dar daugiau žetonų (kurių net šiai dienai neturi). “Airbus A220” susiduria su variklių problemomis, kurios dar ne iki galo išspręstos, o patys lėktuvai dar nėra išbandyti kokia jų būklė ir finansinė vertė po 10-15-20 metų naudojimo. “airBaltic” atsisakė visų kitų modelių, paliko sau vien tik A220.

“airBaltic” neras darbo 100 lėktuvų parkui Baltijos šalyse. Nors tikiu, jog Baltijos šalyse iki 2030 metų keleivių srautas išaugs kažkur pusantro karto, jau ir dabar turimų 45-ų “airBaltic” neturėtų kur įdarbinti, net jei ir agresyviai plėstųsi Vilniuje, Palangoje ar Taline. “airBaltic” neišvengiamai turės ieškoti sau tiek ACMI klientų (ką dabar daro nuomodami lėktuvus “Lufthansa” ar SAS), tiek reguliarių skrydžių veiklos kažkur kitur (ką dabar daro su baze Tamperėje ir žiemos baze Gran Kanarijoje). O tai lengva nebus - veikla Baltijos šalyse nebeturi kažkokio didesnio kaštų pranašumo Europoje, ilgalaikė paklausa “wet-lease” A220 lėktuvams nėra aiški, o “airBaltic” bazių išskėstomis rankomis “Ryanair” ar “easyJet” nelaukia į ką atsakys savo konkurencija.

Ir apie “The Ugly”

Realiai tai “airBaltic” save šiais metais rado padėtyje, jog nepirkti naujų lėktuvų tiesiog… negalėjo sau leisti. “airBaltic” reikia ateinančiais metais refinasuoti kelis šimtus milijonų obligacijų, kam ruošiasi daryti IPO, o viešas neaugančios aviakompanijos akcijų siūlymas skamba labai nekaip. Dabar “airBaltic” turi istoriją, kurią galima parduoti investuotojams: garantuotą lėktuvų užsakymą (o nusipirkti naujus lėktuvus nėra lengva), patirtį operuoti gana sėkmingus A220, ambiciją plėsti ir diversifikuoti veiklą už Baltijos šalių ribų, patirtį šiuo metu ypač karštoje ACMI rinkoje.

Be to, naujų lėktuvų pirkimas teigiamai veikia pinigų srautus, kuomet “airBaltic” daro “lease back” sandorius: vos gavę naują lėktuvą jį iš karto parduoda lizingo bendrovei ir įsipareigoja jį nuomotis keliolika metų. Kadangi toks lėktuvas yra vertingesnis su ilgalaike sutartimi pas aviakompaniją negu parduodamas gamintojo, tai jo įvertis praktiškai visada būna didesnis už realią pirkimo kainą. Naujų lėktuvų užsakymas leidžia plėstis ir taip finansuoti savo augimą būtent naujų lėktuvo gavimo sąskaita: pas tave atsiranda ne tik naujas lėktuvas į kurį pardavinėji bilietus, bet ir dar papildomo cash‘o sąskaitoje.

Per COVID pandemiją “airBaltic” priėmė dalį pagalbos iš Latvijos vyriausybės paskolų pavidalų, kurias reikės dešimtmečio pabaigoje gražinti - augimas iš esmės sumažina tų paskolų santykinę vertę. Kuo didesnė įmonė, tuo skiriama pajamų dalis gražinti paskolą santykinai sumažėja.

Mėgstama sakyti, jog labai svarbu yra turėti stipraus ir didelio akcininko užnugarį - o kas didesnis ir stipresnis nei valstybė. Tačiau, jeigu įgyvendintų savo ilgalaikį augimo planą ir “airBaltic” užaugtų iki 100 lėktuvų, tai realiai galėtų praaugti Latviją, kaip savo akcininkę. Grubiai paskaičiavus 100 lėktuvų aviakompanija skraidanti reguliariaisiais reisais dabartiniais pinigais turėtų ±3 mlrd. EUR metinių pajamų. Įsivaizduokite, jeigu akcininkui reikėtų spręsti kokias (hipotetines) management’o klaidas ar, neduokdie, ištiktų aviacijos sektorių panaši krizė kaip corona - Latvijos valstybė gali sau leisti užtaisyti kelių šimtų milijonų skylę, o ką jeigu reikėtų ištraukti užtaisyti kelis milijardus? Būtų “ugly”.

“airBaltic” toliau eina rizikingu keliu, bet, iš to turime galimybę laimėti tik kaip keleiviai, tiek kaip oro uostai.