Sveiki sulaukę rekordinio pasiekiamumo vasaros

Pirmą kartą istorijoje reguliariuosius skrydžius vykdys 15 aviakompanijų, iš kurių trys - visiškai naujos, šešios ženkliai auga, penkios išlaiko esamas apimtis, o tik viena traukiasi (“Wizz Air”).

Šiandien - paskutinė aviacinės žiemos sezono diena.

IATA kalendorius vis mažiau svarbus ir ne visi tvarkaraščiai šiais laikais pasikeičia pirmą dieną, bet simbolinė ir operacinė reikšmė vis dar jaučiasi.

Šis vasaros sezonas Lietuvos oro uostuose su dvejopomis nuotaikomis - skrydžių plėtra įgavo didžiulį pagreitį (trys naujos aviakompanijos, po tris naujus maršrutus Vilniuje ir Kaune, vienas Palangoje, 9 iš 15 aviakompanijų ženkliai auga), tačiau visą vasaros srautą Kauno ir Vilniaus oro uostuose turėsime priimti per mažoje infrastruktūroje, kurios be kita ko, abi yra ir didžiulės statybų aikštelės, kas sukelia papildomų nepatogumų.

Bet apie viską iš eilės.

Pirmą kartą istorijoje reguliariuosius skrydžius vykdys 15 aviakompanijų, iš kurių trys - visiškai naujos, šešios ženkliai auga, penkios išlaiko esamas apimtis, o tik viena traukiasi (“Wizz Air”).

“airBaltic” šią vasarą yra daugiausia Vilniuje auganti aviakompanija - aviakompanija iš Lietuvos planuoja iš viso 16 tiesioginių maršrutų ir 85 skrydžius per savaitę. Gegužės pirmąjį savaitgalį šurmuliuos “airBaltic” naujų maršrutų atidarymo švenčių pasiutpolkė: gegužės 2 d. startuoja skrydžiai į Hamburgą, gegužės 3 d. į Krokuvą, o gegužės 4 d. į Lisaboną.

Gegužės 29 d. startuos “airBaltic” tiesioginiai skrydžiai Palanga-Amsterdamas. “Delta”, KLM ar “Air France” tinklapiuose atsirado Palanga - pagal bendro kodo sutartis vienu persėdimu dabar galima bus atskristi į Vakarų Lietuvos regioną.

“airBaltic” dar visą balandžio mėnesį tęs skrydžius iš Vilniaus į Tenerifę, o palaipsniui į tvarkaraštį grįš ir vasaros atostoginiai maršrutai - nuo balandžio 1 d. į Heraklioną, nuo balandžio 20 d. į Malagą, nuo gegužės 1 d. į Nicą, nuo gegužės 3 d. į Maljorką, o nuo gegužės 14 d. į Dubrovniką. Nuo balandžio mėnesio “airBaltic” taip pat didina skrydžių dažnį į Berlyną, Paryžių, Taliną bei maršrutu Palanga-Ryga.

“LOT Polish Airlines” toliau planuoja tęsti jau sau įprastu ritmu - 33 skrydžiai per savaitę Vilnius-Varšuva ir 5 skrydžiai per savaitę iš Vilniaus į Londono City oro uostą. Tikėtina, jog sezono eigoje VNO-WAW dar gali pildytis, kaip pildėsi praeitą vasarą ir šią žiemą, tačiau LOT šiame maršrute jau vargiai turi kur augti, nes Varšuva jau yra pati populiariausia kryptis iš Vilniaus. Praėjusiais metais užfiksuotas naujas srauto tarp Lietuvos ir Lenkijos sostinių rekordas - 256 tūkst. keleivių. Tai daugiau nei tada, kuomet du vežėjai (LOT ir “Wizz Air”) skraidė šiuo maršrutu 2018 m.

“Lufthansa” nuo balandžio 1 dienos prideda trečią vakarinį Frankfurtas-Vilnius-Frankfurtas reisą, kuris išvyks 19:15 val. Palaipsniui dažnis užaugs iš viso iki 19 skrydžių per savaitę, t.y. trys kasdieniai skrydžiai kiekvieną darbo dieną. Praėjusiais metais tarp Vilniaus ir Frankfurto skrido 181 tūkst. keleivių ir tai yra mažesnis skaičius nei 2019 m. (kuomet buvo 226 tūkst.). Vokietijos rinka tarp didžiųjų yra prasčiausiai atsigaunanti po pandemijos rinka Europoje, tad papildomas dažnis į Vilnių visame niūriame vokiškame kontekste turėtų būti teigiamas impulsas grįžti su srautu į didžiausią Vokietijos hub’ą į 2019 m. lygį.

SWISS dar užvakar atsiuntė pirmą kartą savo lėktuvą nakvotį į Vilnių: nuo kovo 29-osios ryto 6:15 Šveicarijos aviakompanijos lėkutuvai kyla į Ciurichą 5 kartus per savaitę, o nuo gegužės 25 dienos jau 6 kartus per savaitę (kasdien, išskyrus trečiadienius). SWISS praėjusiais metais iš Vilniaus skraidino 42 tūkst. keleivių, o šiemet turėtų jį padidinti bent jau pusantro karto - bent jau pirmų poros mėnesių tendencijos rodo būtent tai.

“Austrian” nuo balandžio 1 dienos didina skrydžių skaičių iki 4 per savaitę ir šiek tiek skrydžius vėlina, atsiskirdami nuo “Lufthansa” tvarkaraščio - iš Vilniaus kils 15:55 pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais. Praėjusiais metais tarp Vilniaus ir Vienos skrido absuliučiai rekordinis keleivių skaičius - 87 tūkst. (daugiausia dėl “Ryanair” ir “Austrian” konkurencijos), o šiais metais srautas gali viršyti ir 100 tūkst. keliautojų. Vilnius lieka vienintelis Baltijos regione aptarnaujamas taškas “Austrian” žemėlapyje - aviakompanija neskraido nei į Rygą, nei į Taliną, nei į Helsinkį.

“Brussels Airlines” toliau tęs skrydžius tokiu pat dažniu 4 kartus per savaitę, nors dažnio didinimo Vilnius-Briuselis maršrutas tikrai nusipelno. Nedidelis patobulinimas “Brussels Airlines” tvarkaraštyje - trečiadieniais ir penktadieniais skrydžiai bus pavėlinti iki 18:20 išvykimo iš Vilniaus, taip leidžiant išskristi jau “po darbo”.

SAS po Velykinių atostogų nuo balandžio 8 dienos prideda trečią reisą į Stokholmą per dieną darbo dienomis - išvykimai į Švedijos sostinę vyks 7:00, 11:25 ir 18:00 iš Vilniaus. Vilnius-Stokholmas sulauks trečio vežėjo konkurencijos - savaitgalinius reisus tarp Lietuvos ir Švedijos sostinių pradės ir “Ryanair”. Praėjusiais metais tarp Vilniaus ir Arlanda oro uosto skrido 95 tūkst. keleivių, tačiau istoriniai duomenys rodo, jog maršrutas turi potencialo stimuliuotis konkurencinėje aplinkoje: 2019 m. šiuo maršrutu keliavo net 159 tūkst. keleivių. Šiuo maršrutu visiems užpildyti lėktuvus šią vasarą bus iššūkis, kadangi “Ryanair” siūlo kasdienius skrydžius į Stokholmą (!) iš Kauno, tad keliautojai gali rasti aibę bilietų po 14,99EUR.

Į Kopenhagą SAS tęs lapkritį pradėtu dažniu - 19 skrydžių per savaitę ir išvykimai darbo dienomis į Danijos sostinę 6:30, 11:10 ir 15:50. Šiame maršrute SAS nusiteikę didinti naudojamą orlaivį - balandį ir gegužę ketina laviruoti su CRJ900/CRJ1000 ir A320 deriniu, o nuo birželio 1 d. numatyta keisti lėktuvus pagrindiniuose dviejuose reisuose į “Embraer 195”. Praėjusiais metais SAS šiuo maršrutu skraidino 90 tūkst. keleivių, o pirmus du šių metų mėnesius auga net 1,5 karto - iki dar 2007 m. “airBaltic” pasiekto maršruto rekordo (170 tūkst. keleivių per metus) pritrūks, bet SAS gali pagerinti savo 2018 m. rezultatą (122 tūkst.) šiemet.

Palanga-Kopenhaga maršrute SAS didins dažnį nuo 12 iki 14 skrydžių per savaitę, o CRJ900 į “Embraer 195” suplanuota keisti nuo gegužės 1 d. SAS pernai pagerino populiariausios krypties iš Palangos keleivių srauto rekordą (81 tūkst.), o šiemet gali dar labiau pagerinti šį rezultatą.

“Norwegian” nuo kovo 28 dienos grįžo su tiesioginiais skrydžiais iš Stokholmo į Vilnių du kartus per savaitę, o nuo birželio 11 d. didins iki 3 per savaitę. “Norwegian” taip pat toliau tęs 3 skrydžius per savaitę iš Vilniaus į Oslą, o iš Palangos į Oslą padidins vasarą iki 5 skrydžių per savaitę.

“Finnair” neplanuoja nieko keisti šią vasarą - keturi kasdieniai skrydžiai iš Vilniaus į Helsinkį be jokių išimčių, tiek savaitgaliais, tiek darbo dienomis. Išvykimų įvairovė uždengia visą dieną - iš Lietuvos į Suomijos sostinę galima kilti 9:55, 13:30, 18:10 ir 21:40. Pernai “Finnair” fiksavo rekordinį srautą Lietuvoje su 127 tūkst. keleivių, o šiemet gali jį pagerinti - per pirmus du šių metų mėnesius Vilnius-Helsinkis augo dar 4%.

“Turkish Airlines” tęs taip pat sau įprastu ritmu - du kasdieniai skrydžiai iš Vilniaus į Stambulą vežantys į dvi pagrindines jungimų bangas didžiausiame Turkijos oro uoste: išvykimai 11:35 ir 20:25. Keleivių srautas tarp Vilniaus ir Stambulo (180 tūkst. keleivių) pernai beveik dvigubai viršijo priešpandeminį srautą, o šiemet “Turkish Airlines” auga dar 6%, nepaisant atsiradusių tiesioginių skrydžių į Dubajų (populiariausia jungtis per Stambulą) ir turkams nebeskraidant į Tel Avivą (buvo antra populiariausia jungtis per Stambulą).

“Wizz Air” šią vasarą Vilniaus oro uoste turi galimybę bazuoti tik du orlaivius dėl nuo juos persekiojančių P&W gamintojo variklių, skirtų A320/A321NEO, problemų. Lyginant su praėjusia vasara, “Wizz Air” iki liepos vidurio taip pat bazavo du orlaivius, o nuo vidurvasario iki šio sausio čia laikė 3 orlaivius. Tačiau “Wizz Air” iš turimų dviejų orlaivių spaus maksimumą - iš viso kils 47 kartus per savaitę. “Wizz Air” dėl pajėgumų trūkumo savo tinklą apvalė nuo sudėtingų “W” tipo maršrutų (t.y. skrydžiai tarp dviejų nebazinių oro uostų), todėl taip pat sustabdė kelis maršrutus tarp Kauno ir Norvegijos. Aviakompanija iš viso iš Vilniaus skraidys 12 maršrutų (vienu iš Kauno), o atskirai verta išskirti balandžio 3 dieną grįžtančius tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į Tel Avivą, ypatingai aktualius atvykstamajam turizmui į Lietuvą.

Į Barseloną, Romą, Paryžių ir Milaną, nepaisant lėktuvų trūkumo, “Wizz Air” suplanavo didesnį skrydžių dažnį nei praėjusiais metais.

“Ryanair” šią vasarą iš Lietuvos oro uostų taip pat suplanavo rekordinę programą į kurią grįžo visi praėjusį rudenį žiemai sustabdyti maršrutai. Lyginant su praėjusia vasara, aviakompanija planuoja apie 10% augti Vilniuje, išlaikyti pozicijas Palangoje, o sparčiausiai augti Kauno oro uoste, kur piko metu suplanuota 30% daugiau skrydžių nei prieš metus.

Nuo gegužės 1 dienos Kauno oro uoste “Ryanair” bazuos tris orlaivius, tame tarpe atidarys trys naujus maršrutus - kovo pabaigoje startuoja skrydžiai į Pizą ir Berlyną, o nuo birželio žemėlapį papildo Zadaro kryptis. Iš viso “Ryanair” planuoja 21 maršrutą iš Vilniaus, 28 maršrutus iš Kauno ir 2 maršrutus iš Palangos (palyginimui, “Ryanair” skraidys 28 maršrutais iš Rygos ir 12 maršrutų iš Talino). Po maždaug 8 metų pertraukos “Ryanair” vėl iš Kauno vykdys daugiau skrydžių nei iš Vilniaus.

Kai kuriomis kryptimis “Ryanair” suplanavo nebūdingai sau aukštus skrydžių dažnius: kiekvieną dieną iš Vilniaus skraidins į Romą, Milaną, Berlyną, Londoną, o iš Kauno į Kopenhagą, Stokholmą ir tą patį Londoną.

“Aegean Airlines” pirmu reguliariu skrydžiu iš Atėnų į Vilnių atvyks balandžio 19 dieną - jų tiesioginiai skrydžiai tarp Graikijos ir Lietuvos sostinių vyks du kartus per savaitę ir bus ne tik papildoma jungtis į Atėnus bet atvers ir naujų galimybių jungiamiesiems skrydžiams per Atėnus: tiek į Graikijos salas, tiek į Pietų Europą, Šiaurės Afriką ir Artimuosius Rytus. “Ryanair” tęs skrydžius tarp Vilniaus ir Atėnų, o šis maršrutas praėjusiais metais buvo geriausiai užpildytas reisas visame Lietuvos oro uostų tinkle - faktiškai skridę keleiviai užpildė 95,6% vietų (į trejetuką dar patenka du maršrutai iš Kauno į Ispaniją: Alikantė ir Madridas).

“PLAY Airlines” pirmas reguliarusis reisas vyks gegužės 25 dieną iš Reikjaviko į Vilnių, nors prieš tai jie dar planuoja pasirodyti ir balandžio 18 dieną, kuomet vykdys vieną čarterį, į kurio atgalinį reisą taip pat galima laisvai įsigyti bilietus.

“flydubai” teoriškai dar taip pat pasirodys vasaros tvakaraštyje - pirmas jų skrydis iš Dubajaus į Vilnių numatytas spalio 12 dieną. “flydubai” planuoja tris skrydžius per savaitę, o “airBaltic” nusprendė žiemos sezonu tęsti ir savo skrydžius Vilnius-Dubajus. Kadangi abi aviakompanijos ketina siūlyti jungiamuosius skrydžius su “Emirates”, tai per Dubajų į “Emirates” tinklą realu jog turėsime 5 jungtis per savaitę.

Praėjusią vasarą aukštyn tempė užsakomųjų skrydžių programos. Kol kas sudėtinga pilnai vertinti, kokio dydžio bus galutinė užsakomųjų skrydžių programa, tačiau joje yra įdomių projektų. “Join Up!” pirmą kartą nuo gegužės 1 dienos vykdys užsakomuosius skrydžius iš Kauno į Kretą. Kaune taip pat planuojame sulaukti kassavaitinių užsakomųjų skrydžių iš Tel Avivo, kuriuos vykdys “Corendon Airlines”. Du kelionių organizatoriai (“Novaturas” ir “Coral Travel”) parduoda keliones iš Kauno į Antalijos kurortus.

Būtent ne naujos kryptis, o didžioji rinka yra ta, kuri lems bendrą keleivių užsakomaisiais skrydžiais srautą - pernai 380 tūkst. keleivių keliavo tarp Lietuvos ir Antalijos, tad net 10% nuokrypis turi ženklų efektą net bendram keleivių srautui oro uostuose. Kol kas pirmus du šių metų mėnesius keleivių srautas užsakomaisiais skrydžiais krito (sausį -4%, vasarį -9%). Kovo rezultatas bus teigiamas dėl šv. Velykų efekto ir kaip niekada anksti prasidėjusios Antalijos programos (kelionių organizatoriai suskubo prieš Velykas, nors startuodavo tik balandį). Kol kas neaiškios tendencijos vasarai - aš asmeniškai nesitikiu didesnio rezultato nei 2023 m. vasarą, bet labai panašaus. Sudaryti skrydžių tvarkaraščiai Antalijos kryptimi kol kas yra mažesni nei buvo praėjusiais metais, bet įprasta praktika yra tokia, jog organizatoriai prideda papildomus skrydžius, kuomet išparduoda paskelbtus.

Keleivių srautų ir infrastruktūros statybų iššūkis

Dviejuose iš trijų Lietuvos oro uostų šią vasarą susidursime su iššūkiu aptarnauti keleivių srautą didesnį negu projektiniai keleivių terminalo pajėgumai. Vilniaus oro uosto terminalai buvo projektuoti 3 mln. keleivių aptarnavimui, padarius tam tikrus pakeitimus 3,5 mln. keleivių aptarnavimui, o šiais metais planuojame Vilniaus oro uoste sulaukti 4,6 mln. keleivių. Kauno oro uostas buvo projektuotas aptarnauti iki 1 mln. keleivių per metus, o šiemet planuojame 1,4 mln. keleivių.

Ruošdamiesi šiam vasaros sezonui padarėme nemažai paruošiamųjų darbų tam, jog padarytume keleivių patirtį, kaip įmanoma, labiau patogesnę. Pirmiausia, šį vasaros sezoną pasitiksime išaugusiomis aviacinio saugumo ir operacijų komandomis tiek Vilniaus, tiek Kauno oro uoste. Iš viso “Lietuvos oro uostų” įmonėje turėsime 100 daugiau kolegų nei turėjome praėjusių metų vasarą - vasario mėnesį pirmą kartą komandos narių skaičius viršijo 700. Absoliuti dauguma papildomų komandos narių prisijungs būtent aviacijos saugumo patikrai ir keleivių aptarnavimui terminaluose. Kartu su slotų koordinatoriumi Vilniaus oro uoste atlikome tam tikrus skrydžių tvarkaraščių paruošimo darbus, dėl ko rytinį čarterių piką turėsime paskaidytą bent 10-15 minučių intervalais, siekiant išskaidyti srautą prie registracijos stalų ir aviacinio saugumo patikros eilėje. Užsakomųjų skrydžių registracija (o šių skrydžių bagažo kiekis kartais net didesnis už keleivių skaičių) visuomet prasidės 2,5 val. iki numatomo skrydžio laiko, kuomet reguliariųjų skrydžių registracija prasidės priklausomai nuo susitarimo tarp aviakompanijos ir antžeminio aptarnavimo bendrovių, tačiau ne vėliau nei likus 2 val. iki numatyto išvykimo laiko.

Kauno oro uoste šią žiemą buvo įdiegta naujos kartos keleivių rankinio bagažo patikros saugumo įranga, leidžianti neišsimti skysčių ir elektronikos, kas greitina keleivių patikrą.

Šios vasaros operacijas apsunkins ir statybų darbai tiek Vilniaus, tiek Kauno oro uostuose, kurie vyksta neribojant skrydžių kiekio.

Vilniaus oro uoste į antrą pusę persiritusios naujo išvykimo terminalo statybos (atidarymas - 2025 m. vasarį) keliasi į prieigas, todėl toliau bus pertvarkomos automobilių stovėjimo aikštelės bei privažiavimai prie oro uosto terminalo. Ypatingai didelis iššūkis laukia balandžio pabaigoje uždarius vadinamąjį pandusą prie išvykimo durų automobiliams - keleivių “Kiss&Fly” zona, autobusų stotelė laikinai vykstant statybos darbams persikels į kitą vietą toliau nuo terminalo, tad keleiviams teks paeiti kiek toliau tiek išvykstant, tiek atvykstant.

Šią vasarą toliau esame terminale tęsime įlaipinio rankovių renovacijos projektą, kas reiškia, jog vienu metu viena rankovė bus “remonte”, tad turėsime tik 3-4 įlaipinimo galerijas keleivių laipinimui. Laukiu nesulaukiu šio projekto pabaigos ir T4 atidarymo, kuomet keleivių laipinimui bus 7 veikiančios įlaipinimo galerijos.

Kartu Vilniaus oro uoste viešbutis “Air Inn” vykdo šalia rekonstrukciją, tad visos oro uosto prieigos atrodo kaip didžiulė statybų aikštelė.

Kauno oro uoste tęsiame šią vasarą šiaurinio perono plėtrą, dėl ko artimiausiems trims mėnesiams bus uždarytas lėktuvų riedėjimo takas. Šį projektą užbaigus dar šių metų pabaigoje pavasarį orlaivių stovėjimo vietų skaičius padidės daugiau nei pusantro karto, taip pat bus pastatyta variklių bandymo vietų.  Šis perono plėtos projektas svarbus siekiant didinti MRO pajėgumus ir išlaikyti šios srities lyderio pozicijas Baltijos regione.

Nuo šių metų pradžios prasidėjo ir Kauno oro uosto terminalo statybos darbai - juos numatyta baigti 2025 m. antroje pusėje. Po jų gerokai padidės tiek atvykimo, tiek išvykimo erdvės – bendras terminalo plotas turėtų išaugti apie 4 400 kv. metrų, o atnaujintos infrastruktūros pajėgumai leis aptarnauti iki šešių keleivinių skrydžių per valandą. Šiuo metu Kaune galima aptarnauti keturis keleivinius skrydžius vienu metu - būtent tiek ir reikės aptarnauti kai kuriomis dienomis rytais, kuomet trys bazuojami “Ryanair” orlaiviai išvyks iš Kauno, o šalia jų dar vienas užsakomasis skrydis į Antaliją arba Heraklioną.

Be mūsų vykdymo darbų Kauno oro uoste taip pat plėtros darbus baigia šalia keleivių terminalo įsikūręs viešbutis, taip pat planuojama pradėti dar dviejų orlaivių aptarnavimo angarų statybas lėktuvų aptarnavimo zonoje.

Palangos oro uoste nusimato šiais metais rekordinis keleivių srautai - liepą-rugpjūtį planuojamas keleivių srautas didesnis nei 2019 m.

Bendrai abu tiek Vilniaus, tiek Kauno oro uostai šią vasarą bus didelės statybų aikštelės, o kartu kai kuriomis dienomis ir rekordinis išvykstančių ir atvykstančių keleivių srautas. Labiausiai užimtos dienos Vilniuje nusimato penktadienis ir sekmadienis su dideliu išvykstančių keleivių srautu nuo ankstyvo ryto iki popietės.

Tikėtina, jog šią vasarą kurį sekmadienį Vilniaus oro uoste gali būti aptarnauti ir 20 tūkst. keleivių per vieną dieną.

Geros skrydžių vasaros!