Susiekimo skrydžiais plėtra: kur toliau?

Iš viso liepą iš Lietuvos oro uostų galima tiesiogiai skristi 83 maršrutais, neskaitant užsakomųjų skrydžių. O kur žmonės daugiausia renkasi skristi netiesiogiai?

Praėjusių metų pačioje pabaigoje apžvelgiau, kokiomis kryptimis daugiausia keleivių keliauja netiesiogiai, o su persėdimais įvairiuose hub’uose.

Šį pavasarį Lietuvos pasiekiamumas ženkliai pakito: startavo tiesioginiai skrydžiai iš Vilniaus į Hamburgą, Lisaboną, Krokuvą; iš Palangos į Amsterdamą; iš Kauno į Berlyną, Zadarą, Pizą. Taip pat išaugo skrydžių dažnis į Ciurichą, Miuncheną, Frankfurtą, Paryžių, Stokholmą, Vieną. Taip pat startavo dvi (“PLAY” ir “Aegean Airlines”) ir startuos dar viena (“flydubai”) aviakompanija Vilniaus oro uoste.

Iš viso liepą iš Lietuvos oro uostų galima tiesiogiai skristi 83 maršrutais, neskaitant užsakomųjų skrydžių.

Kiekvienas pokytis, ypač naujas tiesioginis skrydis arba reikšmingas dažnio padidinimas keičia ir keleivių įpročius, tad nusprendžiau apžvelgti viešai kaip pakito netiesioginių keleivių srautai.

Kaip ir prieš pusę metų - atskaitos taškas yra vidutinis keleivių srautas netiesioginiais skrydžiais per dieną, šį kartą tiriamas laikotarpis labai trumpas: tik balandžio ir gegužės mėnesiai. Taip padariau dėl to, jog nuo pavasario startavo didžioji dalis tvarkaraščių pokyčių, todėl įdomu žiūrėti vaizdą, kaip pasikeitė keleivių įpročiai.

Populiariausių su persėdimais skrendamų krypčių dvidešimtuke tik penkiomis kryptimis visiškai nevyksta tiesioginiai skrydžiai iš Vilniaus, o 15 vietų užima kryptys, kurioms tiesioginiai skrydžiai yra vykdomi. Tad akcentas dar kartą tas pats - geras produktas yra nemažiau svarbus nei faktas apie tiesioginio skrydžio buvimą.

Pradėkime nuo krypčių, kurios dingo iš dvidešimtuko. Netiesioginio srauto sąraše aukštai nebematome Tel Avivo krypties (buvo 11 vietoje, o dabar 43 vietoje), kuri dabar vėl yra pasiekiama tiesiogiai su “Wizz Air” iš Vilniaus bei užsakomaisiais skrydžiais iš Kauno. Rudenį “Ryanair” taip pat planuoja tiesioginius skrydžius tarp Vilniaus ir Izraelio, tai greičiausiai ši kryptis į sąrašą nebegrįš. Taip pat nebeliko prieš tai 17 vietoje buvusio Frankfurto (šiuo metu 30 vietoje) - “Lufthansa” šiokiadieniais dabar skraido 3 kartus per dieną, tad vietų tiesioginiuose skrydžiuose užtenka visiems.

Pirmoje vietoje pagal netiesioginį srautą išlieka Briuselio kryptis, nepaisant to, jog “Brussels Airlines” tiesiogiai skraidina tarp Lietuvos ir Belgijos sostinių keturis kartus per savaitę. Belgai truputį pagerino tvarkaraštį, bet esamas dažnis yra nepakankamas ir kasdien net 89 keleiviai renkasi skristi iš Vilniaus į Briuselį netiesiogiai. Aiškus potencialas “Brussels Airlines” gerinti produktą arba, jiems toliau nieko nedarant, naujam žaidėjui ateiti į šį maršrutą.

Įdomu, jog į antrą sąrašo vietą pašoko Amsterdamo kryptis, kuri praeitų metų apžvalgoje buvo tik 17 vietoje. Kiekvieną dieną galima tiesiogiai skristi iš Vilniaus į Nyderlandų sostinę, o nuo gegužės pabaigos ir porą kartų per savaitę iš Palangos. Taip pat net dvi aviakompanijos skraidina tiesiogiai į kitą Olandijos miestą Eindhoveną. Nepaisant to, balandį-gegužę vidutiniškai 74 keleiviai per dieną rinkosi netiesioginį skrydį. Džiugu, jog “airBaltic” tą irgi mato ir nuo šių metų spalio pabaigos dažnis Vilnius-Amsterdamas augs iki 9 skrydžių per savaitę: antradieniais ir šeštadieniais bus galima skraidyti du kartus per dieną. Taip pat skrydžiai Palanga-Amsterdamas tęsis ir žiemos sezonu.

Netiesioginis srautas šiek tiek smuko Vilnius-Talinas kryptimi, tačiau šis maršrutas toliau lieka populiariausių netiesioginių krypčių trejetuke. “airBaltic” pavasarį padarė taip, jog bent porą dienų per savaitę buvo galima suskraidyti tą pačią dieną, bet panašu, jog tiek nepakankama ir nemažai keleivių toliau neprisitaiko prie tiesioginių skrydžių tvarkaraščio ir skrenda per Rygą arba per Helsinkį būtent tada, kada jiems reikia. “airBaltic” rudenį toliau ketina didinti skrydžių dažnį šiuo maršrutu ir suprantu sunkią užduoti, jog jie turi labai didelį šiam maršrutui lėktuvą (visi “airBaltic” lėktuvai 145-148 vietų), kas neleidžia užpildyti jo, tarkim, skraidant tris kartus per dieną, kas būtų geidžiamas produktas šiame maršrute.

Populiariausių krypčių sąraše jau ilgai matome dvi ilgo nuotolio kryptis į JAV: Niujorką ir Čikagą. Srautas į Čikagą yra žymiai labiau sezoniškas nei į Niujorką, tai analizuodamas pavasario srautą matau daugiau keleivių į pastarąjį, bet žiūrint į ilgesnį laikotarpį Čikaga turi keleiviais keleiviais per dieną daugiau.

Panašų netiesioginių keleivių srautą išlaiko Prahos kryptis, kuri pavasarį buvo aukščiausioje pozicijoje tarp krypčių, kuria nėra tiesioginių skrydžių. Praha turi iššūkį dėl didelio vienkrypčio eismo gatvės, t.y. pardavimai visiškai dominuoja Lietuvos pusėje (53 keleiviai per dieną yra daugiausia lietuviai), todėl potencialo užimti tą kryptį turi tik stiprus Lietuvoje brand’as (daugiausia potencialo “Ryanair”, “Wizz Air” ar “airBaltic”).

Be Prahos, Niujorko ir Čikagos dvidešimtuke yra dar dvi kryptys, kuriomis nėra tiesioginių skrydžių - Madridas ir Diuseldorfas. Abejomis šiomis kryptimis šiuo metu aktyviai ieškome vežėjų ir esame paskelbę rizikos pasidalijimo modelio konkursus vykdyti tiesioginius skrydžius iš Vilniaus šiomis kryptimis.

Kiek keista matyti, jog šiek tiek ūgtelėjo netiesioginių keleivių srautas iš Vilniaus į Ciurichą, nors “Swiss” ir padidino skrydžių dažnį šia kryptimi (dabar skraido kasdien, išskyrus penktadienius). Aviakompanija pakeitė ir tvarkaraštį į ankstyvą išvykimą iš Vilniaus, tad ženkliai padaugėjo tranzitu per ZRH skrendančių, bet liko keleivių, kurie renkasi netiesiogiai skristi tarp Lietuvos ir Šveicarijos. Šiuo metu 73% vietų VNO-ZRH maršrute užima transferu per Ciuricho oro uostą skrendantys keleiviai (populiariausi galutiniai taškai yra Valencija, Maljorka, Porto, Ženeva ir Štutgartas).

“airBaltic” padažninus skrydžius tarp Vilniaus ir Paryžiaus CDG oro uosto iki 5 per savaitę, netiesioginių keleivių srautas sumažėjo. Vasarai padidintą dažnį “airBaltic” ketina išlaikyti ir žiemos sezonu, tad tikėtina, jog pilnai potencialas galės persikelti į tiesioginius skrydžius. Žinoma, šiam maršrutui siekis kuo greičiau turėti kasdienius skrydžius. Dar dvi aviakompanijos skraidina į Beauvais oro uostą šalia Paryžiaus, bet ir VNO-CDG nusipelno pilnai kasdienių skrydžių.

Kol kas sunku prognozuoti kaip Lisabonos ir Hamburgo kryptimis toliau vystysis keleivių srautas. Kol kas panašu, jog nors ir atsirado tiesioginiai skrydžiai, kuriais per mėnesį skrenda virš 2 tūkst. keleivių, tačiau dar lieka ir netiesiogionio srauto.

Į sąrašą šį pavasarį pateko Vilnius-Kopenhaga kryptis, kurios anksčiau šiame sąraše nebuvo. Džiugu, jog pavasarį išbandžiusi “Embraer 195” lėktuvus šiame maršrute nuo rugpjūčio antrosios savaitės SAS žada du kartus per dieną naudoti 180 vietų turinti “Airbus A320” lėktuvų. Toks žingsnis turėtų atidaryti daugiau pigesnių vietų Vilnius-Kopenhaga maršrute, kas turėtų šį rudenį auginti tiesioginį srautą ir tikiu, jog šiame dvidešimtuke nebeliks šios krypties. SAS apskritai laukia pokyčiai: nuo rugsėjo 1 dienos SAS bus “SkyTeam” aljanse, o šiuo metu jau įdiegtos “codeshare” sutartys su KLM apima ir skrydžius į Vilnių: KLM tinklapyje dabar į Vilnių ir Palangą daugybė jungčių tiek su “airBaltic”, tiek su SAS. SAS pradėjo JAV skraidyti į pagrindinį “Delta” hub’ą Atlantoje, o per artimiausius metus greičiausiai pamatysime ir daugiau pokyčių kaip SAS plės jungtis su “SkyTeam” aljanso nariais.

Manau, jog iš dvidešimtuko per artimiausius metus turėtų dingti Miuncheno kryptis, kuria nuo šio rudens “airBaltic” skraidins tiesiogiai jau kiekvieną dieną. Šiuo maršrutų latviai bendradarbiauja su “Lufthansa”, tad patogus kasdienis vakarinis skrydis turėtų sutraukti visą šį srautą.

Iš TOP sąrašo šią žiemą garantuotai dings ir Dubajaus kryptis, kuria skraidys jau dvi aviakompanijos - “airBaltic” ir “flydubai”. “Emirates” bendradarbiauja su abiem iš jų, tad jų tinklapyje galima pirkti įvairius variantus po visą pasaulį per Dubajų. Penki skrydžiai per savaitę žiemą ir mažiausiai trys vasarą turėtų sutraukti keliautojus į tiesioginį maršrutą ir per Stambulą ar Varšuvą likti skraidyti tik visiški “Star Alliance” lojalistai ir visiškai vengiantys naktinių skrydžių.

Kitas įdomus “naujokas” sąraše yra Helsinkio kryptis, kuria “Finnair” šiuo metu skraido 4 kartus per dieną. Galima pastebėti nors toks aukštas dažnis ir sukuria puikų produktą jungimams, bet kartais pritrūksta ATR72 vietų, o keleiviai turi rinktis netiesioginius skrydžius. Kitą vasarą “Finnair” planuoja pridėti keletą papildomų skrydžių savaitinių su A320, kad vietų užtektų jau visiems.

Tarp krypčių, kuriomis nėra tiesioginių skrydžių už dvidešimtuko ribų šį pavasarį liko Bukareštas (21 vieta), Budapeštas (28 vieta), Bergenas (29 vieta), Taškentas (31 vieta), Štutgartas (33 vieta) ir Belgradas (34 vieta).

Žvelgiant į metinį netiesioginio augimo tempą tai išsiskiria keleivių srautai į Suomijos mažesnius miestus (Oulu ir Vaasa), Indijos sostinę Delį (+150%!), Pietų Korėjos sostinę Seulą (+95%) ir Taškentą (+84%).

Pagal krentantį netiesioginį srautą išsiskiria kryptys, kuriomis tiesioginis susiekimas žymiai pagerėjo: į Malagą netiesiogiai skrendančių sumažėjo 49%, į Barseloną 27%, Nicą ir Romą -17%, o Berlyną -15%.

O išvados?

Turime užpildyti dar kelis taškus Europoje, kurie yra aukščiausiame netiesioginio srauto dvidešimtuke - rasti vežėjus tiesioginiams skrydžiams į Madridą, Diuseldorfą, Prahą. Tolimesnei plėtrai pildant Rytų Europos žemėlapį koja kyša ypatingai žemi yield’ai skrydžiuose po Rytų Europą. Anksčiau ar vėliau Europos žemėlapį pilnai uždengus tiesioginiais skrydžiais norint plėsti geografiją reikia žiūrėti į ilgo nuotolio skrydžių vystymą.

Savo ruožtu iš dvidešimtuko nykstančios tiesioginės kryptys rodo, jog yra kur stiebtis “connectivity” kokybėje: vis dar daug keleivių renkasi netiesioginius skrydžius skrisdami į Briuselį, Taliną, Paryžių ir Oslą.